Kultūrinių veislių derlingumas didesnis už laukinių giminaičių, tačiau jos nenusileidžia ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu.
Liaudies medicina bruknių uogas rekomenduoja valgyti, esant skrandžio uždegimui, kai sumažėjęs rūgštingumas. Sultys gerai malšina troškulį, tinka gerti karščiuojantiems ligoniams. Bruknių lapų antpilai ir nuovirai vartojami sergant šlapimo pūslės uždegimu, nefritu, akmenlige, reumatu.
Dirva- rūgšti (pH 3,5-5,0), lengvo dirvožemio. Geriausia tinka priesmėlis, smėlis, durpės. Užtenka nukasti ~30 cm storio dirvožemio sluoksnį ir užpilti laidžiu gruntu.
Sodinukai sodinami 25-30 cm atstumu (1 m2- 10 sodinukų).
Laistant nereikia perlieti, kad apsemtų šaknis, nes augalai skurs, išnyks. Tačiau bruknės prastai augs ir nuolat sausoje dirvoje.
Tinkamiausias bruknių sodinimo laikas- pavasaris, iki ūglių augimo pradžios, arba vasaros pabaiga, kai nauji ūgliai pakankamai gerai išsivystę.
Dauginama- sumedėjusiais ar žaliais auginiais, vienmetėmis atžalomis su šakniastiebių dalimis.
