Prožirniai paprastai auga kaip besidriekiantys krūmai. Šakos plonos, žalios. Lapai gležni, linijiški, kai kurie ūgliai būna be lapų. Pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje apsipila gausybe geltonų žiedų (kurie dažniausiai maloniai kvepia), kurie savo forma panašūs į pelėžirnių . Kai kurių prožirnių rūšys auga kaip nedideli medeliai. Yra keletas žemaūgių, mažai vietos užimančių veislių, ypač tinkančių auginti nedideliame plote. Gerai auga saulėtoje vietoje, lengvoje, vandeniui laidžioje žemėje. Prožirniai nemėgsta būti persodinami, todėl geriau prigyja maži, induose auginti augalai. Auginant sode jų paprastai nereikia nei laistyti, nei tręšti. Auginant induose tikriausiai teks laistyti. Kad krūmai būtų gražios formos, po žydėjimo jų atžalos apkarpomos sodininko žirklėmis. Dauginama visai arba pusiau subrendusiais auginiais vasarą, nors jie įsišaknija gana sunkiai.
