Išvesta nemažai veislių, žydinčių geltonais, oranžiniais, raudonais, rausvais ir baltais žiedais. Mėgstantys kvapius ir nereiklius augalus nepamirš čiobrelių (Thymus). Jų žinomos kelios rūšys. Čiobrelių galite pasisėti ar parsinešti ir pasisodinti kelis kupstelius iš laukų. Medumi kvepiantis kilimėlis privilios daug drugelių ir bičių.
Saulėtoje vietoje, trąšioje dirvoje klesti ylalapiai flioksai (Phlox subulata). Jų žiedai balti, rausvi, raudoni, šviesūs mėlyni. Gali uždengti didokus žemės plotus. Labai gražu, kai susipina kelių spalvų augalai.
Skurdžiausiose ir sausiausiose žemėse augs daugybė šilokų (Sedum). Derindami rūšis skirtingų spalvų lapais ir žiedais sukursite nepaprastai spalvotą kilimą. Jo laistymą, tręšimą ir priežiūrą galite pamiršti.
Dauguma smulkučių kiliminių augalėlių nepakenčia perdžiūvusios, įkaitusios žemės.
Drėgnose ir atvirose vietose gražiai driekiasi šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia). Lapų pažastyse susiformavę geltoni žiedai pražysta birželio-liepos mėnesiais. Želdynuose sodinama šios šilingės geltonlapė forma (L. nummu¬laria f. aurea). Jai parenkama atvira vieta, nes šešėlyje lapai pažaliuoja. Labai gražiai dera su neaukštais dekoratyviniais krūmais.
Įkaitusios žemės nepakenčia ir uolaskėlės (Saxifraga). Tai žemi aukštikalnių augaliukai, sudarantys į samanas panašius kupstelius. Tik apvalialapės uolaskėlės (S. urbium) lapeliai stambesni, sudaro skrotelę. Uolaskėlės- labai tvarkingi, per daug į šalis neplintantys augalėliai. Juos būtina persodinti ar maždaug kas treji metai pakeisti naujais. Gali augti ir šviesiame pusšešėlyje.
