Pas mus aptinkamos septynios linų rūšys, iš kurių 6 priklauso Linum genčiai. Tai sausų dirvožemių gėlės penkiais, melsvais, žydrais, geltonais, baltais ar raudonais vainiklapiais. Žiedai sutelkti į daugiastypius žiedynus išilgai ar pačioje viršūnėje.
Keras yra stačiaūgis, šakotas ir retas. Linų vaisiai yra lengvai plyštančios dėžutės, kuriose sukauptos plokščios žvilgančios sėklos.
Vienas malonumas gėlių augintojams Sėti gėlyne siūlome daugiametes linų rūšis : Linum flavum, L. perenne, L. narbonense, bei vienmetes: L. usitatissimum, L. grandiflorum.
Jas masyvuose, rabatėse, alpinariumuose ir gėlynų ar darželių šlaituose galima sėti grupėmis.
Kas nusprendžia auginti savo darželyje įvairias linų rūšis, tikrai nepatiria jokio vargo. Linai geriausiai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, apysausiame, bet ne per daug, puriame ir derlingame dirvožemyje, kurį galima papildyti kompostinėmis žemėmis ir kompleksinėmis trąšomis.
Vienmečių linų sėklos sėjamos balandį iš karto į nuolatinę vietą, o daugiamečių (irgi pavasarį) – į inspektus ar į pastovią vietą. Jauni augalai iš inspektų persodinami į gėlynus rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį.
Prieš šalnas juos reikia uždengti eglišakėmis.
