Kaštonų keršakandė (Cameraria ochridella Deschka and Dimic) apie 3-4mm ilgio rusvas drugelis. Išskleistų sparnų plotis 5-8mm. Ant priekinių sparnelių- 3 baltos skersinės juostos.
Keršakandės gyvendamos audiniuose, išgraužia minkštą vidinę dalį, palikdamos dengiamuosius audinius. Dėl to susidaro įvairių atspalvių rudos permatomos dėmės- „minos“.
Kenkėjai gyvena ne tik ant paprastojo kaštono, bet ir ant kitų rūšių (geltonžiedžio, raudonžiedžio), kartais ant klevų. Juos daugiausia platina transporto priemonės, perveždamos drugelius ir pažeistus lapus, todėl pirmiausia aptinkami ant pakelės medžių.
Per metus išsivysto 3 generacijos. Lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose. Pirmieji drugeliai pasirodo gegužės pradžioje. Kiaušinėlius deda po vieną prie pagrindinės lapo gyslos. Išsiritusios lervos įsigraužia į lapų audinius, toliau gyvena ir vystosi „minose“.
„Minų“ smarkiai išmarginti lapai ruduoja, raitosi, krinta. Smarkiai apnikti augalai dažnai rudenį pakartotinai pražysta, tačiau vaisių neišaugina. Kaštonai silpsta, tampa mažiau atsparūs užterštai aplinkai, žiemą gali apšalti. Mažeja dekoratyvumas ir metinis prieaugis. Dėsningai kaštonų keršakandės labiau pažeidžia senus medžius.
Sumažinti kaštonų keršakandžių žalą galima:
- Nukritusius lapus šalinti ir naikinti;
- Dalį drugelių galima sugaudyti naudojant klijų gaudykles;
- Vertingus kaštonus galima intoksikuoti insekticidų injekcijomis;
- Tiriama ar verta naudoti feromonines gaudykles.
