Akebija stambiavaisė
Liana galinti greitai apraizgyti sienas, tvoras, dekoratyvines sieneles. Užauga iki 7 m.
Žydi gausiais smulkiais žiedeliais, pavasarį (balandį- gegužės mėn). Šiltą vasarą subrandina pailgus vaisius.
Lapai sudaryti iš penkių ovalių lapelių.
Genima peržydėjus.
Dirva- apysausė, pietinė pusė. Vieta- saulėta arba pusiau pavėsis.
Dauginama pavasarį atlankomis.
Aktinidija margalapė
Lapai žali, kai kurie lapai nusidažo šviesiai rožine arba balta spalva.
Žiedai neryškūs, balti.
Vaisiai saldūs, žali, prinoksta liepos mėnesį.
Dirvai nereikli.
Tinka vertikaliam apželdinimui. Reikalingos atramos. Tinka sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje.
Didžialapė kartuolė
Stiprus vijoklinis augalas su dideliais širdiškais lapais iki 30 cm skersmens. Užauga vijoklis iki 10 m , kasmet 1-2m.
Labai originaliai atrodo smulkūs (2-4 cm) bronziniai rudi žiedai .
Žydi gegužės mėn.
Gerai auga derlingame dirvožemyje, pusiau šešėlyje.
Atspari užterštam miesto orui. Būtinos tvirtos atramos. Žiemą saugoti nuo drėgmės pertekliaus.
Dėmesio! Kartuolių lapai yra nuodingi. Nepaisant to, jais minta drugių sklandūnų ir paukščiasparnių vikšrai. Vikšrai griaužia lapus, iš jų gauna toksiškos aristolochinės rūgšties, kurią kaupia savo kūne. Dėl to būna labai nemalonaus skonio ir vabzdžiais mintantys grobuonys jų neryja. O sudėtingos sandaros žiedas yra tikri spąstai musėms. Žiedo spalva ir kvapas, primenantis grybą, įvilioja muses vidun. Musės prieš išsilaisvindamos, apdulkina žiedus.
Gebenė airinė
Stipri liana penkiaskiaučiais lapais. Labai tinkama auginti palei sienas.
Genėjimas- pavasarį ir vasarą.
Dirva- nereiklios dirvai, vidutiniškai trąši.
Vieta- pavėsis, margalapės veislės nors dalį dienos turi būti saulėje.
Gebenė kolchidinė
Kolchidinės gebenės lapai dideli, augalas šliaužia žeme, gerai uždengia žemę, tinka neaukštoms tvorelėms.
Kolchidinės gebenės veislės:
· „Dentata variegata“ – žali lapai su geltonais kraštais;
· „Sulphur heart“ – žali lapai su geltonais kraštais.
Genėjimas- pavasarį ir vasarą.
Dirva- nereiklios dirvai, vidutiniškai trąši.
Vieta- pavėsis, margalapės veislės nors dalį dienos turi būti saulėje.
Gebenė lipikė
Nereiklios visžalės lianos, kurias galima auginti kaip kiliminius augalus. Gebenės nekenkia nei medžiams, nei pastatams, bet smarkiai išsikeroja.
Gebenės lipikės lapai trikampiai, 3 arba 5 skiaučių , tamsiai žali ir žvilgantys.
Gebenės lipikės veislės:
· „Glacier“ – pilkai žali lapai su baltu apvadu;
· „Buttercup“ – geltoni lapai;
· „Gold heart“ – geltonai dėmėti žali lapai.
Genėjimas- pavasarį ir vasarą.
Dirva- nereiklios dirvai, vidutiniškai trąši.
Vieta- pavėsis, margalapės veislės nors dalį dienos turi būti saulėje.
Ląstūnė stambiažiedė (Campsis grandiflora)
Stambiažiedė ląstūnė užauga iki 5 m. Išaugina šaknis, kuriomis gali įsikibti į atramas, sienas. Prie atramų reikia pririšti.
Žiedai raudoni/ oranžiniai 5-8 cm ilgio, žiedeliai- vamzdiški, sukrauti į žiedynus.
Dirva- apysausė.
Vieta- saulėta, apsaugota nuo vėjų.
Raudonasis raugerškėtis
Šilumamėgė liana užauganti iki 3 m. Ilgos svyrančios žiedų kekės kabo ant šakų viršūnėlių, žydi vasaros pabaigoje (rugpjūčio- rugsėjo mėn). Žiedeliai 1 cm skersmens su ilgais žiedkočiais.
Lapai ovalūs, tamsiai žali. Raugerškėčio lapai, panašūs į bugienio ,o žiedai sodriai raudoni, vaškuoti.
Dirva- drėgna, rūgšti, prieš žiemą dirva po augalais mulčiuojama. Ūgliams iššalus, pavasarį išleidžia naujas atžalas iš šaknų.
Vieta- apsaugota nuo vėjų, pusiau pavėsis.
Rūgtis baldžuaninė
Auga labai greitai, jei negenima, aužauga 5m per metus. Genima- pavasarį.
Labai daug žiedynų žydi liepos- spalio mėn. Lapai širdiški.
Dirva- vidutiniškai trąši.
Vieta- saulėta, pusiau pavėsis.
Sausmedis apskritalapis
Lapai žali. Žiedai gelsvai rausvi, kreminiai, kvapūs. Dirva derlinga, normalaus drėgnumo, priesmėlio ir priemolio kalkinga. Maudojamas vertikaliam apželdinimui. Ypač vertinamas dėl gausaus žydėjimo ir kvepiančių žiedų. Reikalingos atramos. Metinis prieaugis 1-1,5m. Tinka sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje.
Sausmedis Brauno ‘Dropmore Scarlet’
Lapai tamsiai žali. Žiedai raudonai oranžiniai. Dirva derlinga, normalaus drėgnumo, priesmėlio ir priemolio kalkinga. Noudojamas vertikaliam apželdinimui. Ypač vertinamas dėl gausaus žydėjimo. Reikalingos atramos. Metinis prieaugis 1-1,5m. Tinka sodinti saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje.
Sausmedis visžalis
Visžalis sausmedis užauga iki 1,5-2m aukščio.
Ūgliai ir šakelės neplaukuotos, be apnašų.
Lapai elipsiški, 3-8cm ilgio, su labai trumpais koteliais. Dvi viršūninės poros suaugusios pagrindais, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė- žalia su melsvu atspalviu, truputi plaukuota.
Žiedai- oranžiškai geltoni arba raudoni, 4-5cm ilgio, susitelkę į žiedynus ūglių viršūnėse, bekvapiai. Žydi birželį ir pakartotinai- rudenį.
Dirva- derlinga, normalaus drėgnumo, lengvo priemolio dirvoje (pH7-8).
Naudojamas saulėtų, nuo šaltų žiemo vėjų apsaugotų vietų vertikaliam apželdinimui. Žiemą apšąla, todėl reikia dengti.
Vidutiniškai atsparus užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.
Smaugikas apskritalapis
Apskritalapis smaugikas per 10 m. užauga iki 10 metrų. Genimas pavasarį.
Smulkūs, apvalūs lapai rudenį tampa ryškiai raudoni.
Žydi liepos mėn. Spalio- lapkričio mėn. subrandinami vaisiai- vidinė pusė geltona ir raudonos uogos viduje.
Dirva – vidutiniškai trąši.
Vieta- saulėta, pusiau pavėsis.
Visterija kininė
Kininė visterija užauga iki 15 m.
Žydi gegužės-birželio mėn. primenančiais žirnio žiedus. Žiedynai dideli, nukarę, violetinės spalvos. Žiedai susitelkę 30 cm ilgio kekėmis.
Genima liepos mėn.
Dirva- vidutiniškai trąši.
Vieta- saulėta, apsaugota nuo vėjų.
Vynvytis
Vynvyčiai auginami palei sienas, atramines konstrukcijas. Iš pradžių augalui reikia atramų, poto pats susiranda atramas.
Per 10 m. užauga 5-7 metrus, priklausomai nuo veislės.
Rudenį lapai įgauna ryškiai raudoną spalvą.
Genėjimas- anksti pavasarį.
Dirva- apysausė.
Vieta- saulėta arba pusiau pavėsis.