Per žiemą išlaikytus gumbasvogūnių lukštus prieš sodinimą reikia nuluplti. Sveiki gumbasvogūniai sudedami į dėžutes daigais į viršų. Pačių mažiausių, jeigu jie nepažeisti ligų, nelupame.
Prieš sodinant kardelius, juos reikia beicuoti.
Kardeliai sodinami kas 15 cm, užkasant žeme iš naujos vagelės. Didžiausiems gumbasvogūniams padaroma 15cm („vaikučiams“- 5 cm) gylio duobutė.
Pasodintų kardelių plotus, iki daigų pasirodymo, galima piktžoles purkšti herbicidais. Po stipresnio lietaus gali susidaryti dirvos plutelė. Jeigu jos nenugrėbstysite, „vaikučiai“ nesudygs arba sudygę susiraitys ir neišlįs į paviršių.
Jei oras sausas, reikia laistyti (ypač kai pradeda lysti žiedynai). Prieš javapjūtę kardeliai purškiami euparenu. Ypač reikia saugoti kardelių lapus nuo pilkojo puvinio (Botrytis). Per javapjūtę, reikia kardelius nupurkšti nuo kenkėjų- tripsų.
Kardeliai skinami, kai prasiskleidžia 1-3 žiedai. Jeigu vėjuota ir lietinga, skinami tik pradėjus lįsti ir nusispalvinus apatiniams žiedams. Skinami smailu peiliu įduriant į stiebą ir išsukant žiedyno kotą iš skrotelės. Lapai nenupjaunami, per žaizdas po jų pamatais nepatenka grybinių ligų sporų ir nenutrūksta gumbasvogūnių augimas.
Kardeliai kasami po stipresnių šalnų. Kotai nukerpami, paliekant apie 1-2 cm galiukus (pavasarį bus lengviau nulupti lukštus). Gumbasvogūniai sudedami į dėžutes su kojelėmis. Džiovinami šildant ir gerai vėdinant. Po dviejų savaičių lengvai atskiriamos šaknys. Kardelių gumbasvogūniai laikomi 5˚C temperatūros patalpoje. Jeigu patalpoje ilgesnį laiką būna aukštesnė nei 8˚C temperatūra, gali pagausėti tripsų. Taip nutikus per atodrėkius patalpą periodiškai atšaldome, kad sutukdytume šiems kenkėjams vystytis.
