Ląstūnė stambiažiedė ‘Judy’

Vijoklinis augalas. Žiedai geltoni, piltuvėlio formos, žydi liepos-rugsėjo mėn. Mėgsta saulėtą, geriausia pietinė ar pietvakarinė pusė, užuovėjingą vietą, auga derlingoje, vidutinio drėgnumo dirvoje. Augalui reikia atramų. Žiemai, jaunus krūmus, rekomenduojama uždengti.

Lauravyšnė vaistinė

Lauravyšnė vaistinė (Laurocerasus officinalis)

Vaistinės lauravyšnės krūmas užauga iki 1-1,5m aukščio. Netaisyklingos formos, skėstomis, įstrižai į viršų kylančiomis šakomis. Ūgliai švieisiai žali, neplaukuoti.

Lapai pražanginiai, pailgai elipsiškos ar atvirkščiai kiaušiniškos formos, 5-20cm ilgio, standūs pilki, tamsiai žali, žvilgantys iš viršaus, matiniai iš apačios. Žiedai balti, 8 mm skersmens, susitelkę į kekes. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai apskrtitai kiaušiniški, subręsta liepos- rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje vaisius vaistinės lauravyšnės subrandina retai, ir tik grupėmis augantys augalai. Dirva- vidutinio derlingumo ar derlinga, drėgnoka, kalkinga (pH 7-9), lengvo priemolio.Sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis nuo šaltų žiemų apsaugotose vietose, reikia pridengti.
NEAUGINAME, PREKYBOJE NETURIME.

Lazdynas paprastasis ‘Contorta’

Lazdynas paprastasis 'Contorta' (Corylus avellana)

Lajos forma netaisyklinga, visos šakos ir šakutės originaliai susisukusios. Lapai žali.

Kovo mėn. pasipuošia geltonais svyrančiais žirginėliais.

Veda riešutus, kurie prinoksta VIII-IX mėn.

Vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priemolio kalkinga dirva.

Sodinama pavieniui, prie vandens telkinių, atraminių sienelių, dideliuose alpinariumuose.

Lazdynas stambiavaisis ‚Purpurea’

Lazdynas stambiavaisis ‚Purpurea' (Corylus maxima)

Plačiai elipsiška laja. Auga greitai, seni augalai gali siekti 4 metrus. Tamsiai raudoni ar purpuriniai visą vegetacijos

laikotarpį lapai. Augina riešutus, kurie prinoksta VIII-IX mėn.

Vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, kalkinga, priemolio dirva.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, tinka spalviniams deriniams ir akcentams.

Ožekšnis Fortūno ‘Emerald Gaiety’

Ožekšnis Fortūno 'Emerald Gaiety' (Euonymus fortunei)

Krūmas, pažeme pasidriekusiomis šakomis ir šakelėmis. Žali, baltais pakraščiais, visžaliai lapai.

Vidutinio derlingumo ir derlinga, drėgnoka priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio neutrali dirva.

Sodinama alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų saulėtose vietose, tinka kiliminiam apželdinimui.

Ožekšnis Fortūno ‘Emerald’ n’ Gold’

Ožekšnis Fortūno 'Emerald' n' Gold' (Euonymus fortunei)

Krūmas pažeme pasidriekusiomis šakomis ir šakelėmis. Žali, šviesiai geltonais pakraščiais, visžaliai lapai.

Vidutinio derlingumo ir derlinga, drėgnoka priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio neutrali dirva.

Sodinama alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų saulėtose vietose, tinka kiliminiam apželdinimui.

Pachisandra viršūninė

Pachisandra viršūninė (Pachysandra terminalis)

Puskrūmis užauga iki 20 cm aukščio. Ūgliai ir šakelės pliki, driekiasi pažeme.

Lapai atvirkščiai kiaušiniški, 5-10 cm ilgio, stambiai dantytomis viršūnėmis, tamsiai žali, žvilgantys, susitelkę ūglių viršūnėse.

Žiedai balti, susitelkę į 3-5cm ilgio šluoteles, žydi gegužės mėnesį.

Vaisiai balti, kiaušiniški, 10-12 mm ilgio, su sėklomis.

Dirva- derlinga, normalaus drėgnumo, lengvo premolio (pH 7-8).

Viršūninė pachisandra vidutiniškai atspari žiemos šalčiams. Sodinama pavieniui ir grupelėmis alpinariumuose, šalia atraminių sienelių arba kiliminiams apželdinimui.

Atspari užterštam miesto orui, ligoms ir kenkėjams.

Pūkenis europinis ‘Royal Purple’

Pūkenis europinis 'Royal Purple' (Cotinus coggygria)

Kiaušiniška ar plačiai kiaušiniška lajos forma. Auga greitai, kartais siekia 3 metrus ir daugiau. Tamsiai purpuriniai lapai.

Nereiklus dirvai ir drėgmei. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio ir lengvo priemolio, silpnai rūgščioje ir kalkingoje dirvoje.

Sodinama pavieniui ir nedidelėse grupėse gerai matomose, saulėtose vietose, nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotose vietose. Puikus augalas spalviniams deriniams ir akcentams.

Pupmedis paprastasis (Laburnum anagyroides)

Pupmedis paprastasis (Laburnum anagyroides)

Paprastasis pupmedis užauga iki 5m.

Žalia žvilganti žievė.

Žydi gegužės- birželio mėn. Žiedynai ilgi, nukarę, geltoni. Vėliau susiformuoja rudos ankštys.

Genima peržydėjus.

Dirva- vidutiniškai trąši.

Vieta- saulėta, pusiau pavėsis.

Dėmesio! Lapai, šakos ir sėklos yra nuodingos!

Raugerškis Tunbergo ‘Rose Glow’

Raugerškis Tunbergo 'Rose Glow' (Berberis thunbergii)

Pusrutuliška lajos forma. Užauga iki 1-1,2 m aukščio ir 1-1,5 m pločio. Lapai ryškiai rausvai rudi šviesiai rožinėm dėmelėm. Geltoni, smulkūs žiedai.

Nereiklus, geriausiai auga vidutinio derlingumo, rūgštokoje priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje.

Sodinama pavieniui ir grupėmis alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, laiptų, tinka spalviniams deriniams, akcentams sudaryti, žemoms gyvatvorėms.

Raugerškis Tunbergo ‘Atropurpurea’

Raugerškis Tunbergo ‘Atropurpurea' (Berberis thunbergii)

Pusrutuliška lajos forma. Užauga iki 1,5 m aukščio ir pločio. Tamsiai purpuriniai lapai. Geltoni, smulkūs žiedai.

Nereiklus, geriausiai auga vidutinio derlingumo, rūgštokoje priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje.

Sodinama pavieniui ir grupėmis alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, laiptų, tinka spalviniams deriniams, akcentams sudaryti, žemoms ir laisvai augančioms gyvatvorėms formuoti.

Raugerškis Tunbergo ‚Aurea’

Raugerškis Tunbergo ‚Aurea' (Berberis thunbergii)

Pusrutuliška lajos forma. Užauga iki 0,8-1 m aukščio ir pločio. Auksiniai geltoni arba gelsvai žali lapai. Geltoni, smulkūs žiedai.

Nereiklus, geriausiai auga vidutinio derlingumo, rūgštokoje priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje.

Sodinama pavieniui ir grupėmis alpinariumuose, tinka spalviniams deriniams ir akcentams sudaryti, žemoms ir laisvai augančioms gyvatvorėms formuoti.

Raugerškis Tunbergo „Red Jewel“

Raugerškis Tunbergo „Red Jewel“ (Berberis thunbergii)

Pusrutuliška lajos forma. Užauga iki l m aukščio ir pločio. Tamsūs, ryškiai purpuriniai, žvilgantys, pusiau visžaliai lapai. Geltoni, smulkūs žiedai. Žydi IV-V mėn.

Dirvai nereiklus, geriausiai auga vidutinio derlingumo, rūgštokoje priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje.

Sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, taip pat eilėmis, tinka spalviniams deriniams ir kontrastams sudaryti.

Riešutmedis paprastasis

Riešutmedis paprastasis (Juglans regia)

Medis pasižymi dailia pavėsinga laja ir užaugina valgomuosius vaisius. Derėjimo laikas- spalis.

Per 10 metų uažuga 8m, gali užaugti iki 20 m.

Dideli sudėtiniai plunksniški lapai išsiskleidžia pavasariui baigiantis.

Dirva- apysausrė. Vieta- saulėta.

Sausmedis siūliškasis

Sausmedis siūliškasis (Lonicera nitida)

Siūliškasis sausmedis užauga iki 0,3-0,4 m aukščio, netaisyklingos formos krūmas.

Ūgliai ir šakelės tankios, plonos, padengti rausvais plaukeliais.

Lapeliai pailgai kiaušiniški, smulkūs, 6-12 mm ilgio, tamsiai žali žvilgantys iš viršaus ir šviesiai žali iš apačios.

Žiedai balti, 8-10 mm ilgio, ant šakelių išsidėstę poromis. Žydi gegužės-birželio pabaigoje (Lietuvoje žydi retai).

Vaisiai 5-6mm skersmens purpuriškos spalvos uogos, suaugusios po dvi.

Dirva- derlinga, normalaus drėgnumo arba drėgnoka, longvo priemolio (pH7-9).

Sodinamas pavieniui ar nedidelėmis grupėmis alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, laiptų.

Atsparus užterštam orui, ligoms, kenkėjams. Žiemą gali apšalti, todėl reikia apdengti.

Sausmedis skėstašakis

Sausmedis skėstašakis (Lonicera pileata)

Krūmas užauga iki 0,3-0,5 m aukščio, palei žemę besidriekiančiomis, skėstomis šakomis.

Ūgliai ir šakelės plonos, plaukuotos. Lapai pailgi, 1,2-2,0 cm ilgio, trumpais koteliais, iš viršaus- žvilgantys, tamsiai žali, iš apačios- matiniai, šviesiai žali.

Žiedai švieisiai geltoni, smulkūs, išsidėstę po du. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais.

Vaisiai- 4-5 mm skersmens violetinės uogos, sunokstančios liepos mėnesį.

Dirva- derlinga arba vidutinio derlingumo, drėgnoka, lengo priemolio.

Dauginamas žaliais auginiais. Sodinamas pavieniui ir nedidelėmis grupėmis alpinariumuose, šalia atraminių sienelių ir laiptų.

Vidutiniškai atsparus užterštam orui, ligoms, kenkėjams. Šaltesnėmis žiemomis apšąla, reikia pridengti.

Sedula baltoji ‘Elegantissima’

Sedula baltoji 'Elegantissima' (Cornus alba)

Pusrutuliška arba netaisyklinga lajos forma. Auga greitai. Užauga iki 2-2,5 m aukščio ir pločio. Žali, baltais pakraščiais lapai.

Nereikli, bet mėgsta drėgnoką ir kiek rūgštesnę dirvą.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo vandens telkinių pakrantėse. Tinka spalviniams deriniams ir akcentams sudaryti. Lengvai pakenčia karpymą.

Sedula baltoji ‘Sibirica Variegata’

Sedula baltoji 'Sibirica Variegata' (Cornus alba)

Pusrutuliška arba netaisyklinga lajos forma. Auga greitai. Užauga iki 3 m aukščio ir pločio. Žaliai ir baltai margi lapai. Nereikli, bet mėgsta drėgnoką ir kiek rūgštesnę dirvą.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo vandens telkinių pakrantėse. Lengvai pakenčia karpymą.

Sedula baltoji ‘Spaethii’

Sedula baltoji 'Spaethii' (Cornus alba)

Lajos forma pusrutuliška arba netaisyklinga. Auga greitai. Užauga iki 1,5-2 m aukščio ir pločio. Žali, geltonais pakraščiais lapais.

Nereikli, bet mėgsta drėgnoką ir kiek rūgštesnę dirvą.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo vandens telkinių pakrantėse. Tinka spalviniams deriniams ir akcentams sudaryti. Lengvai pakenčia karpymą.

Sedula kanadinė

Sedula kanadinė (Cornus canadensis)

Puskrūmis, kurio tik apatinė dalis sumedėjusi. Viršutiniai stiebai žiemai sunyksta. Lapai žali. Žiedai balti. Vaisiai ryškiai raudoni.

Vidutinio derlingumo ir derlinga, normalaus drėgnumo priesmėlio ir priemolio, lengvai rūgšti dirva.

Tinka kiliminiam apželdinimui. Gražiai atrodo kompozicijose su rododendrais ir spygliuočiais. Galima sodinti po medžiais.

Šeivamedis juoduogis ‘Black Lace’

Tamsiai bordo spalvos, smulkiai karpytais, ažūriniais lapais krūmas. Žiedai birželio mėn., rožinės spalvos. Augantis šviesioje, saulėtoje vietoje, arba daliniame pavėsyje. Dirvožemiui nereiklus.

Skroblas

Skroblas (Carpinus betulus)

Medis, kuris gali būti sodinamas pavieniui, o karpomas tinka ir gyvatvorei. Švelnaus klimato vietovėse skroblas lapų nenumeta.

Užauga iki 15 m. Lapai dulkėtais pakraščiais, vaisiai primena apynio spurgus.

Žievė pilka, banguota.

Dirvai nereiklus. Vieta- saulėta arba pusiau pavėsis.

Šlamutis italinis

Šlamutis italinis (Helichrysum italicum)

Užauga 20-30 cm aukščio (yra ir iki 60 cm formos) kompaktiškas visžalis krūmelis. Kitaip dar žinomas kaip indiško prieskonio kario vardu.

Lapeliai ilgi, smailūs, sidabriškos spalvos.

Žydi geltonais žiedeliais.

Vasarą galima apgenėti, kad būtų kompaktiškesni. Saulėje augalas skleidžia stiprų pikantišką kvapą.

Italinis šlamutis dauginamas sėklomis, kurios sėjamos vasario pabaigoje – kovo pirmomis dienomis. Daigai išpikuojami į kasetes, paaugę persodinami į 8-10 cm vazonėlius su durpiniu substratu. Galima dauginti ir žaliais auginiais anksti pavasarį.

Šlamutis žilasis

Šlamutis žilasis (Helichrysum petiolare)

Kilęs iš Centrinės Afrikos. Žilasis šlamutis užauga iki 30-35 cm aukščio. Jis gražiai šliaužia, driekiasi pažeme, pasodintas vazonuose ar kituose induose svyra žemyn. Banguotos šakos puikiai atrodo kabančiuose krepšiuose.

Žilojo šlamučio lapeliai būna 1,5-2,5 cm ilgio ir panašaus pločio. Žydi mažais baltais ar baltais su pilkšvu atspalviu žiedeliais, susitelkusiais į 3-7 cm skersmens žiedynus.

Žiemai reikia įnešti į šviesią ir vėsią patalpą (5-10 ˚C). Tinka oranžerijose, kuriose gyvena kambariniai augalai. Tamsoje, rūsyje, išsilaiko sunkiai, dažniausiai žūsta.

Vieta- atvira, saulėta.

Dirva- vendeniui laidi, neutralios reakcijos (pH 6,5).

Tulpmedis gelsvažiedis

Tulpmedis gelsvažiedis (Liriodendron tulipifera)

Gelsvažiedis tulpmedis per 10 metų užauga iki 8m.

Žiedai tulpiški, žalsvai geltoni su rausvu atspalviu. Medis pražysta po 25 metų. Žydi birželio- liepos mėnesiais.

Lapai keturskiaučiai, rudenį lapai ryškiai geltoni.

Tulpmedžiai sodinami pavieniui parkuose arba dideliuose soduose.

Medis genimas pavasarį.

Dirva- vidutiniškai trąši.

Vieta- saulėta.

Tuopa baltoji

Tuopa baltoji (Populus alba)

Didelis, greitai augantis lapuotis medis, per 10 metų užaugantis iki 10 m. Labai stiprios šaknys, kurios gali ardyti statinius, kelius.

Lapai pilkšvai žalsvi, apačia- balta.

Medis genimas žiemos pradžioje.

Dirva- vidutiniškai trąši.

Vieta- saulėta arba pusiau pavėsis.

Uosis paprastasis

Uosis paprastasis (Fraxinus excelsior)

Nedideliam sklypui tinka tik žemaūgės uosio veislės. Per 10 metų užauga iki 10m, užaugti gali iki 20 m.

Vasarą suformuoja sparnuotų vaisių kekes. Lapai išsiskleidžia vėlai.

Auginimo sąlygoms nereiklus. Dirva- pusiau trąši. Vieta- saulėta, pusiau saulėta.

Genimos tik senos, sudžiūvusios, susipynusios šakos, ištysę augliai, žiemos pabaigoje.

Žalčialunkis kvapusis

Žalčialunkis kvapusis (Daphe cneorum)

Kvapusis žalčialunkis užauga iki 0,3-0,4 m aukščio, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Puskrūmio šakelės ir ūgliai plaukuoti.

Lapai 0,8-2 cm ilgio ir 0,3-0,5 cm pločio, tasmiai žali (apatinė pusė- melsvai žalia), žvilgantys, susitelkę šakelių ir ūglių viršūnėlėse.

Žiedai rožiniai, pusrutuliškuose žiedynuose šakelių viršūnėlėse susitelkę po 6-8, labai kvapūs. Žydi gegužės mėnesį.

Vaisiai- smulkūs, gelsvai rudi kauliukai.

Dirva- vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, lengvo priemolio (pH 7-8).

Dauginamas sėklomis, auginiais. Sodinamas alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, laiptų, tinka kiliminiam apželdinimui.

Kvapusis žalčialunkis atsparus užterštam miestų orui, ligoms, kenkėjams. Vidutinikšai atsparus žiemos šalčiams, apšąla.