Sodo projektavimas – šilauogės
AUKŠTĄSIAS ŠILAUOGES auginti nesunku. Jos reiklios tik dirvai. Ši turi būti drėgna, laidi, turtinga organinių medžiagų ir rūgšti (pH 4-5,5). Tik tada šilauogės gerai auga ir išaugina gausų derlių.
Beveik nereikia papildomai apsaugoti, pakanka saulėtos vietos. Krūmai laisvai kerojasi. Pasodinti 1 m atstumais gali augti ir derėti net 20 metų.
Tinkamiausia vieta – sodo pakraščiai. Gausiai derėti aukštosios šilauogės pradeda po 4-5 metų.
Sodo projektavimas – slyvos
Įvairių veislių SLYVOS skiepijamos į skėstašakės slyvos (Prunus drvaricata) sėklinius poskiepius. Šie medeliai gerai auga net nelabai derlingose dirvose.
Dauguma slyvų stiebiasi greitai, todėl joms reikia skirti nemažą sodo dalį. Tarp medelių reikia palikti 2,5-3 m tarpus. Juos svarbu išdėstyti atsižvelgiant į vaisių brendimo laiką.
Slyvos, brandinančios vaisius ant ilgų ūglių, nemėgsta didesnio genėjimo, todėl jas reikia sodinti didesniais atstumais.
Brandinančios vaisius ant trumpų ir vienmečių ūglių genimos intensyviau ir sodinamos tankiau.
Šalia savaime besidauginančių slyvų gali augti tos pačios veislės vaismedžiai.
Nepatartina sodinti veislių (‘Šarka’), jautrių slyvų raupligės virusui (Plum pox virus).
Sodo projektavimas – trešnės
Dauguma TREŠNIŲ auga labai greitai. Vis dėlto jos skiepijamos į greitai augančios trešnės (Cerasus avium) sėklinius ar vegetatyvinius poskiepius.
Šiems vaismedžiams reikia daugiau vietos. Jau keleri metai, kai galima įsigyti trešnių, įskiepytų į PHL poskiepius. Jos auga lėčiau nei įskiepytos į sėklinius poskiepius. Gaila, kad šios trešnės gerai auga ir dera tik itin derlingoje dirvoje. Vaisiai bręsta gana žemai, todėl žiedus dažnai pakanda šalnos. Tačiau šias trešnes verta auginti, nes vaisius pradeda brandinti anksčiau nei įskiepytos į C. avium sėklinius poskiepius.
Trešnes, įskiepytas į PHL, galima sodinti 2-2,5 m, o įskiepytas į C. avium- retesniais (3,5 m) atstumais.
Dauguma trešnių kryžmadulkės. Norint, kad jos gausiai derėtų, reikia apdulkintojų, kurie užima daugiau vietos.
Vietos sutaupysite, jei kaimynas vieną medį pasisodins savo sklype. Jei susitarti nepavyks, teks sodinti ir antrą trešnę.
Sodo projektavimas – vynmedžiai
VYNMEDŽIAI mėgsta šviesą, laidžią ir kartu drėgną, turtingą humuso dirvą. Auginami įvairiai, gerai auga ir gražiai atrodo prie pergolių, vasarnamių sienų.
Sodo projektavimas – vyšnios
VYŠNIOS skiepijamos į kvapiosios kryklės {Cerasus mahaleb) ar trešnės sėklinius poskiepius.
Jei įskiepijamos lėtai augančios veislės, ateityje išaugs nedideli medeliai. Jų aukštį bus galima reguliuoti nuolatos genint.
Jei įskiepijamos greitai augančios veislės, išauginančios didelius, labai skanius vaisius, medžiai bus aukšti, nemėgstantys genėjimo.
Derlingesnėse dirvose jie turėtų augti 3 m, nelabai derlingose- 2,5 m atstumais. Lėtai augančias veisles galima sodinti 2 m atstumais.
Spalvingųjų tujų gyvatvorės
Dauguma Lausono puskiparisių veislių jautrokos mūsų klimato svyravimams, todėl sodinti gyvatvorėse nerekomenduotina.
Jei reikalinga melsvo atspalvio nekarpoma gyvatvorė, sodinkime uolinio kadagio veisles ‘Skyrocket’ ar ‘Blue Arrow’. Šie kadagiai užauga iki 3-5 m aukščio. Jiems tinka bet kokios dirvos: sausos, rūgščios, žvyringos arba priemolio. Svarbu parinkti gan saulėtą vietą. Eilėje sodinti 50-70 cm atstumais.
Storalapiai
Krūmelio pavidalo storalapiai pražysta kambario sąlygomis, kai užauga iki 80 cm aukščio. Jie žydi nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
Smulkialapės storalapių rūšys ir Crassula falcata pražysta pavasarį, jei gauna daug saulės šviesos.
Storalapiai yra atsparūs grybelinėms ligoms. Daug žalos padaro kenkėjai, kurie apsigyvena ant lapų, ūglių, ir siurbia iš jų sultis. Prieš kenkėjus yra naudojami įvairūs cheminiai preparatai, skirti kambarinių gėlių apsaugai.
Saulė ir šiluma. Storalapiai geriausiai auga ir nusidažo ryškia spalva pastatyti prie pietinės pusės lango. Kai kurias rūšis galima pastatyti truputį toliau nuo jo, bet tada augalo lapai bus mažesni ir neteks sidabriško ar rausvai rudo atspalvio, taps žali.
Svogūninių gėlių sodinimas rudenį
Tulpes geriausia sodinti rugsėjo viduryje- spalio pradžioje. Tuomet dirva atvėsusi. Tulpės sodinamos į 10-15 cm gylį. Tulpės dažniausiai sodinamos lizdais.
Narsizus geriausia sodinti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Kadangi narcizai lepūs, todėl pašalūs dirvą būtina padengti maždaug 10 cm storio mulčio sluoksniu.
Hiacintai sodinami rugsėjo pabaigoje- spalio pradžioje. Pašalus dirvą būtina padengti maždaug 15 cm storio mulčio sluoksniu.
Vandens lelijos
Lietuvos vandenyse dominuoja lūgninių šeimos augalai: vandens lelijos ir lūgnė. Jų žiedai dekoratyvūs, tačiau primityvios sandaros. Iš vandens lelijų Lietuvoje dažnesnės yra paprastoji ir mažažiedė vandens lelijos. Jos auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandens telkiniuose iki 4 m gylio. Tai daugiamečiai, storais šakniastiebiais augalai. Paprastoji lūgnė dar vadinama geltonąja lelija. Tačiau yra didelis pasirinkimas dekoratyvinių lelijų su įvairių formų ir spalvų žiedais bei lapais. Žiemai lelijas (jei jos auga induose ir negiliai) galima parnešti į vėsias patalpas. Laistyti nereikia, tik negalima leisti perdžiūti žemei.
Vasarinių gėlių sodinimas ir sėjimas
Gegužės pradžioje reikia pasėti vasarines gėles: nasturtas, pelėžirnius, serenčius ir daugybę kitokių. Kardelių svogūnėlius dviem dienoms pamerkite į šiltą vandenį. Laikas sodinti ir jurginus. Jeigu šaknis buvote palikę gerame rūsyje, bėdų dėl jų pražydėjimo vidurvasary tikrai neturėsite. Vasarinės gėlės geriau auga, kai susodintos grupėmis ne mažiau kaip po tris. Vėliau galima padalyti ir grupę padidinti iki 5–6 augalų. Dauginant veislinio augalo galima ir nekasti, užtenka kastuvu atkirsti jo išorines dalis ir pasodinti atskirai.
Vasaržalių rododendrų (ir azalijų) auginimas
Rododendrai yra skirstomi į vasaržalius ir visžalius. VASARŽALIAI: Tai gausiai ir anksti žydintys krūmai. Lapus metantys rododendrai skirstomi į kelias grupes- Gent (Pontica), Mollis, Knapp-Hill, Occidentale, Rustica- priklausomai nuo to, iš kurios rūšies jie kilo. Knapp-Hill ir Occidentale grupių rododendrai žiemai numeta lapus, pasižymi atsparumu žiemai (iki -30C) ir saulei už visžalius rododendrus. Vasaržaliai rododendrai gali augti kaip pusiau pavėsyje taip ir saulėtoje, atviroje vietoje. Atskirą grupę sudaro žemaūgiai visžaliai rododendrai arba japoninės azalijos- visžaliai arba pusiau visžaliai krūmai, reikalaujantys labiau apsaugotų nuo vėjo ir kaitrios saulės vietų. Jie kilo iš Rh. obtusum rūšies varietetų. Dirva rododendrams reikalinga rūgšti (pH 4.5-5.5), lengva, kompostuotos spygliuočių žievės (~30%). Taip pat kaip vieni iš dirvos komponentų gali būti- viržynų dirva, perpuvusios pjuvenos, smėlis. Kiekvienais metais būtinas papildomas mulčiavimas (spygliuočių medžių žieve arba rūgščia durpe) ir tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis bei kalciu.
Vertingiausios obelų veislės
1994–2000 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta 30 introdukuotų veislių obelų biologinės ir ūkinės savybės. Nustatyta vaismedžių su Paprastojo antaninio sėkliniu poskiepiu fenologija, atsparumas rauplėms (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) ir filostiktozei (Phyllosticta mali Pr. at Del.), derlingumas, vaisių skynimo ir vartojimo laikas, kokybė.
Pirminių tyrimų rezultatai pagal biologinių ir ūkinių savybių visumą leido atrinkti vertingiausias veisles: vasarines – Primula, Geneva Early, Orlovim, rudenines – Aroma, Sawa, Freedom, žiemines – Aliesia, Connel Red, Aldas.
Atspariausios rauplėmis ir filostiktozei šios obelų veislės: vasarinės – Primula ir Orlovim, rudeninės – Aroma, Lavia, Sawa ir Freedom, žieminės – Aliesia, Aldas, Lodel, Pamiatj Isajeva, Slavianin, Štaris ir Zaslavskoje.
Remtasi LSDI informacija.
Vienmečiai ir dvimečiai augalai
Vienmetis augalas sudygsta iš sėklų, pražysta, peržydi ir sunyksta per vienerius
metus.
Atsparūs šalčiui vienmečiai augalai nebijo šalnų todėl pavasarį gali būti sėjami atviroje dirvoje, kai tik įmanoma ją paruošti, o kai kada ir rudenį. Tai ne vienintelis būdas atspariems šalčiui vienmečiams dauginti- kai kurie žmonės namuose išsiaugina sėjinukų ar jų įsigyja. Tokie sėjinukai į sodą atkeliauja gegužės mėnesį.
Visžalių rododendrų (ir azalijų) priežiūra
Rododendrai yra skirstomi į vasaržalius ir visžalius.
Visžaliai rododendrai- tai gražiai žydintys visžaliai ar pusiau visžaliai krūmai, kurių žydėjimas tęsiasi apie tris mėnesius (nuo balandžio iki liepos 3 dekados).
Dirvos rūgštingumas turi atitikti pH 4.5-5.5 (išimtį sudaro Rh. hirsutum, Rh. ferrugineum, Rh. camtschaticum ir InkarhoR- rodonedrai, kurie auga silpnai kalkingoje dirvoje (pH 5.5-7)).